MC5

MC5 (Moto City Five abreviatūra) – 1964 metais susikūrusi JAV roko grupė.

MC5 susikūrė 1964 metų pabaigoje. Mokyklos draugai Wayne’as Kramer’is ir Fred’as Smith’as subūrė grupę The Headhunters. Ji gana greit išpopuliarėjo gimtajame Detroite. Vėliau grupę papildė vokalistas Rob’as Derminer’is, kuris netrukus pasirinko Rob’o Tyner’io pseudonimą. Beje, į perklausą jis atėjo kaip bosistas, tačiau grupės narius sudomino jo dainavimo sugebėjimai.

Tyner’is sugalvojo kolektyvo pavadinimą – Motor City Five. Tuo metu MC5 sudarė vokalistas Rob’as Tyner’is, gitaristas Fred’as „Sonic“ Smith’as, antrasis gitaristas Wayne’as Kramer’is, bosistas Patrick’as Burrows’as ir būgnininkas Bob’as Gaspar’as.

Iš pradžių tai buvo įprasta vakarėliuose grojanti paauglių grupė. 1966-aisiais Burrows’ą ir Gaspar’ą pakeitė bosistas Michael’as Davis’as ir būgnininkas Dennis’as Thompson’as. Tuo metu MC5 jau grojo žinomame Detroito klube „Grande Ballroom“.

1967 metų pradžioje MC5 vadybininku tapo John’as Sinclair’is, radikalios politinės frakcijos „Baltosios panteros“ („White Panther Party”) įkūrėjas, kurios tikslas buvo propaguoti kovą su kultūra, pavyzdžiui rokenrolo, narkotikų ir sekso gatvėse pagalba.

Grupė scenoje pradėjo rengti provokacinius pasirodymus, pavyzdžiui, muzikantai pasirodydavo su neužtaisytais ginklais, o koncerto pabaigoje „nematomas snaiperis“ „nušaudavo“ vokalistą Tyner’į. Be to, muzikantai neslėpė, kad vartoja LSD ir marihuaną. Netrukus jie tapo „Baltųjų panterų“ ruporu.

1968 metų pabaigoje MC5 sugrojo festivalyje „Yippies' Festival of Life“. Jiems teko groti 8 valandas, nes pažadėjusios festivalyje dalyvauti Čikagos grupės neatvyko. Čia MC5 pastebėjo „Elektra Records“ vadybininkas Danny Fields’as. Su leidybos kompanija buvo pasirašytas kontraktas, o tų pačių metų rudenį dienos šviesą išvydo grupės debiutinis albumas „Kick Out The Jams“. Albumas pateko į Top 30, tačiau kai kurie platintojai albumo atsisakė dėl Tyner’io šūksnio „Kick out the jams, motherfuckers!“. „Elektra Records“ prieš muzikantų valią albume pakeitė keiksmažodį į „brothers and sisters“. Dėl muzikantų išsišokimų parduotuvių tinklas „Hudson’s“ atsisakė pardavinėti „Elektra Records“ įrašus, todėl įrašų kompanija atsikratė MC5. Sinclair’is už kanapių laikymą atsidūrė už grotų, o grupė pasirašė sutartį su „Atlantic Records“.

1970-aisiais išleistą antrąjį MC5 albumą „Back In The USA“ prodiusavo Jon Landau, kuris pašalino visus psichodelinius elementus ir maksimaliai supaprastino garsą. Po penkerių metų panašias dainas pradėjo kurti pankroko grupės. Tačiau tuo metu „Back In The USA“ liko nesuprastas, koncertai nekėlė ankščiau buvusio gerbėjų susidomėjimo.

Trečiasis albumas „High Time“ pasirodė 1971 metais. Jo pardavimai buvo dar prastesni už „Back In The USA“, tačiau patys muzikantai liko patenkinti rezultatu. Albumo stilius buvo artimas ankstyviesiems Kiss ir Aerosmith įrašams, kurie savo debiutinius albumus išleido po poros metų. Dėl komerciškai nesėkmingo albumo „Atlantic Records“ nutraukė sutartį. Grupėje paaštrėjo problemos dėl narkotikų, o 1972-ųjų pradžioje MC5 paliko Michael’as Davis’as. Jį pakeitė Steve’as Moorhouse’as, tačiau netrukus grupė iširo.

MC5 susilaukė pripažinimo po iširimo. Nemažai atlikėjų pripažįsta grupės įtaką. Populiariausia MC5 daina tapo „Kick Out the Jams“.

2003 metais Wayne’as Kramer’is, Michael’as Davis’as ir Dennis’as Thompson’as atkūrė grupę. Pirmas pasirodymas 2003 metų kovą buvo surengtas Londono klube „100 Club“, tačiau didelio susidomėjimo grupė nesusilaukė. Į pirmą koncertą atėjo apie 350 žmonių.

Albumai:
Kick Out the Jams (1969)
Back in the USA (1970)
High Time (1971)

Liaudies medicina, vaistažolės | Vaistazoles | Masažuotojas Vilniuje, masažai Vilniuje | paplūdimio tinklinis | Darbas puse etato | Volkswagen Passat nuoma