Rokenrolas (angl. rock’n’roll arba rock and roll) – 1950-aisiais JAV užgimęs muzikos stilius, tapęs ankstyvąja roko muzikos raidos stadija.
Rokenrolui būdingas 4/4 muzikos metras, greitas tempas. Tradiciniais muzikiniais instrumentais rokenrole yra elektrinė gitara, bosinė gitara, mušamieji ir pianinas.
Rokenrolas gimė įvairių amerikiečių muzikos stilių sintezės dėka. Beveik vienu metu, nepriklausomai vienas nuo kito, nežinomi JAV pietų juodaodžiai muzikantai pradėjo jungti ritmenbliuzą, bugivugį, kantrį ir gospel muziką, pasiekdami negirdėtą iki tol skambesį. Bill’o Haley ir jo grupės The Comets dainos „Rock Around The Clock“ ir „Shake Rattle And Roll“ turėjo didžiulę įtaką populiarinant rokenrolą, kuris iki tol buvo tik muzikiniu eksperimentu, žinomu tik vietinių radijo stočių klausytojams. Nepaisant to, kad nėra aiškaus rokenrolo stiliaus atskaitos taško, pirmąją rokenrolo daina dažnai laikomas 1951 įrašytas Jackie Brenston’o kūrinys „Rocket 88“ (dainą įrašė Ike’as Turner’is su savo grupe The Kings of Rhythm, o plokštelė buvo išleista Jackie Brenston and his Delta Cats pavadinimu).
Terminą „rock and roll“ įvedė Klivlendo didžėjus Alan’as Freed’as, kuris padarė daug naujojo stiliaus populiarinimui, kai tuo metu didelė dalis konservatyviai nusiteikusių JAV gyventojų rokenrolą pasitiko priešiškai. Rokenrolas buvo pirmasis šiuolaikinės populiariosios muzikos stilius, lygiomis teisėmis vystomas ir grojamas kaip baltųjų, taip ir juodaodžių atlikėjų. Iš dalies tai sumažino tų metų rasinę nesantaiką. Be naujojo stiliaus dainų, ankstyvieji rokenrolo atlikėjai dažnai grodavo bliuzą, kantri, džiazą, liaudies dainas, suteikdami jiems rokenrolo skambesį.
Klasikinis rokenrolo skambesys susiformavo 1954-1955 metais, kai Bill’as Haley, Elvis Presley, Chuck’as Berry, Little Richard’as ir Fats’as Domino įrašinėjo dainas, padėjusias rokenrolo pamatus. Kiekvienas iš šių muzikantų į naują stilių įnešdavo kai ką ypatingo: Elvis Presley drąsiai eksperimentavo su kantri ir bliuzu; Fats’as Domino pagaliau įrodė, kad jo Naujojo Orleano pianino bugivugis ir buvo rokenrolu; pianisto Little’o Richard’o uraganinis ritmas ir siautulingi klyksmai tapo brutalaus roko kvintesencija. Rokenrolo įsikūnijimu iki šio laikomas „rokenrolo karaliumi“ tituluojamas Elvis Presley, padaręs didelę įtaką ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio jaunajai kartai.
Po Elvis’o Presley didžiulės komercinės sėkmės, rokenrolu akimirksniu susidomėjo kino kūrėjai, o taip pat stambios garso įrašų kompanijos, kurios stengėsi iš mažų studijų pervilioti pas save talentingus pradedančius atlikėjus. 1956-1957 metais rokenrole atsirado stilių praturtinusios naujos žvaigždės: Carl’as Perkins’as, Jerry Lee Lewis’as, Buddy Holly, Eddie Cochran’as. Ypatingą vietą instrumentiniame rokenrole užėmė Link’as Wray’us, kurio kompozicija „Rumble“ padarė didžiulę įtaką tolimesnei gitarinės muzikos raidai. 1950-ųjų pabaigoje rokenrolo plokštelės buvo bene perkamiausios JAV muzikinėje industrijoje.
Rokenrolas vystėsi pašėlusiu greičiu, tačiau taip pat greitai jis ir išsisėmė. 1957 metais Little Richard’as paliko populiariąją muziką; Elvis Presley buvo dviem metams pašauktas į kariuomenę, o grįžęs 1960 metais, daugiau dėmesio skyrė savo karjerai kine; Buddy Holly, Ritchie Valens’as ir Eddie Cochran’as žuvo 1959-1960 metais; Chuck’as Berry buvo nuteistas kalėti. Kiti atlikėjai pradėjo groti kitus stilius (kantri, ritmenbliuzą ir kt.). Tuo pat metu egzistavo daugybė komerciškai sėkmingų atlikėjų, grojančių „nuglūdintą“ rokenrolą, tačiau tai neskatino stiliaus vystymosi. 1960-aisiais beveik visus 50-ųjų rokenrolo hitus iš naujo atliko britų grupės. Tuo metu pradedamas vartoti terminas „rock“.