Musique concrète

Musique concrète (liet. konkrečioji muzika) – akademinės elektroninės muzikos rūšis, kurios pagrindą sudaro ne melodija, o iš anksto įrašytų (kartais apdorotų ir iškraipytų) aplinkos garsų visuma. Musique concrète atsiradimą paskatino garso įrašų technikos raida. Konkrečioji muzika įtakojo XX amžiaus antros pusės avangardinę ir industrial muziką.

Konkrečiosios muzikos pradininku laikomas prancūzas Pierre’as Schaeffer’is (jis yra ir musique concrète pavadinimo autorius). 1942-aisiais jis įkūrė studiją „Studio d'Essay“, kur 1948 metais įrašė tris etiudus: „Turniketų etiudas“ (Étude aux Tourniquets) ksilofonui, varpams, varpeliams ir dviems žaislinėms mašinėlėms, „Puodų etiudas“ (Étude aux Casseroles), „Geležinkelio etiudas“ (Étude aux Chemins de Per), kuriame buvo naudojami Paryžiaus stotyse įrašyti važiuojančio lokomotyvo, vagonų, sirenų ir kiti garsai. Pirmą kartą etiudai buvo atlikti 1948-ųjų spalio 15-ąją Paryžiaus radijuje koncerte pavadinimu „Triukšmų koncertas“ (Concert de bruits). Konkrečioji muzika buvo suvokiama kaip mus supančio triukšmo kopija be muzikos taisyklių. To Schaeffer’is visai nenorėjo. Norėdamas sustiprinti musique concrète muzikinę pusę, jis sukūrė du fortepijono etiudus: „Etiudas fortepijonui“ (Etude pour piano) ir „Patetinį etiudą“ (Etude pathetique), o vėliau ir kitus kūrinius.

François Bayle vėliau sakė: „Konkrečioji muzika visai nebuvo triukšmų muzika. Viskas buvo atvirkščiai. Šioje muzikoje naudojami visi mums prieinami resursai, muzika, kurioje naudojami visi mūsų gyvenimo garsai. Konkrečiosios muzikos garsai kaip nuotraukos ir filmai neša savyje prasmę ir reikšmę“.

Pierre’as Schaeffer’is teigė, kad musique concrète, tai muzika, pagrįsta „konkrečių“ „fiksuotų“ garsų naudojimu vietoje notacijų.

Ši muzika egzistuoja visame savo konkretume, kaip girdima substancija, užfiksuota vienuose ar kituose garso laikmenoje. Konkrečioje muzikoje naudojama viskas, kad gali išgauti vieną ar kitą garsą: muzikos instrumentai, elektroninė įranga, aplinkos garsai.

Konkrečioji muzika reikalauja, kad kompozicijas sudarytų įrašyti garsai, taip atskirti nuo savo šaltinio ir natūralaus konteksto. „Įrašyti garsai“, konkrečiojoje muzikoje vadinami „fiksuotais garsais“, taip pabrėžiamas „skambančios realybės“ egzistavimas dar prieš įrašą.

Musique concrète kompozicijos rezultatas – fonograma, o konkrečiosios muzikos atlikimas – viešas fonogramos atkūrimas.

Toks kompozicijos tipas vadinamas muzika magnetofono juostai (angl. tape music). Terinai „fonograma“ ir „tape music“ iš principo skiriasi. Jei fonograma – tai tiesiog įvairios kilmės garsų fiksacija tam tikroje laikmenoje, tai „tape music“ – tai būtent „konkrečioji muzika“ arba „akusmatika“, su visais joms būdingais bruožais.

Žymiausi musique concrète kūrėjai:

Pierre Henry

John Cage

Iannis Xenakis

Edgar Varèse

Luciano Berio

Liaudies medicina, vaistažolės | Vaistazoles | Masažuotojas Vilniuje, masažai Vilniuje | paplūdimio tinklinis | Darbas puse etato | Volkswagen Passat nuoma