Ambient – minimalistinės muzikos stilius, kuriame daugiausias dėmesio skiriama garsų tembrams ir faktūroms. Ambient muzikoje naudojami įvairūs triukšmai, akustiniai instrumentai, kartojami trumpi ir paprasti, kartais ilgai trunkantys ir melodijos pojūčio nesudarantys motyvai, joje dažniausiai nėra teksto. Daug dėmesio skiriamas erdvės pojūčio sudarymui, kartais muziką lydi vaizdo instaliacijos.
Triukšmo kaip muzikinio elemento naudojimo idėja siejama su italų futuristo Luigi Russolo manifestu „Triukšmų menas“, kuris išleistas 1913 metais. Pats Russolo manifestas buvo inspiruotas kompozitoriaus-futuristo Balilla Pratella darbų. Ambient muzikos pradininku laikomas prancūzų kompozitorius ir pianistas Erik’as Satie, reikalavęs „pasyviai klausytis“ savo muzikos.
Terminas „ambient“ atsirado XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Brian’o Eno dėka. Egzistuoja legenda, kad ambient muzikos idėja jam atėjo į galvą gulint ligoninėje ir klausantis iš lauko sklindančių garsų. Juose jis aptiko tam tikrą dėsningumą ir muzikalumą. Vėliau jis pradėjo įrašinėti jį supančius garsus ir leisti albumus bendru pavadinimu „Ambient“. Bian’as Eno, kalbėdamas apie ambient muziką, teigė, kad ji turi būti ne „klausoma“, o „girdima“.
Ambient dalinamas į klasikinį ir elektroninį. Briajan’as Eno naudojo aplinkos triukšmus ir akustinius instrumentus – tai klasikinė ambient muzika.
Šiuo metu labai paplitęs elektroninis ambient – tylios apgaubiančios muzikos be aiškaus ritmo, nutolusių balsų, reverberacijų ir kitų elementų mišinys. Tačiau, kai kurie elektroninio ambient'o kūrėjai naudoja aplinkos triukšmus ir kitus klasikinio ambient'o elementus.
2002 metais prodiuseris Jeff’as Towne’as ir žurnalistas Peter’is Manzi iš žurnalo „New Age Voice Magazine“ (tai pat dalyvaujant Steve’ui Roach’ui, Robert’ui Rich’ui, Stephen’ui Hill’ui ir kitiems) sudarė svarbiausių visų laikų ambient muzikos albumų sąrašą, į kurį įėjo 25 albumai. Čia pateko kaip klasikiniai Brian’o Eno ir Steve’o Roach’o darbai, taip ir albumai, paprastai klasifikuojami kaip progresyvus rokas (Tangerine Dream), elektroninė muzika (Aphex Twin, The Orb) ir net džiazas (Miles Davis). Tokiu būdu „ambient“ termino apibrėžimas gerokai prasiplėtė.
25 visų laikų reikšmingiausi ambient albumai:
Brian Eno – Ambient 1: Music for Airports
Steve Roach – Dreamtime Return
Wendy Carlos – Sonic Seasonings
Steve Roach – Structures from Silence
Michael Stearns – Planetary Unfolding
Brian Eno – Ambient 4: On Land
Jonn Serrie – And the Stars Go With You
Terry Riley – A Rainbow in Curved Air
Harold Budd, Brian Eno – The Pearl
Steve Hillage – Rainbow Dome Musick
Paul Horn – Inside the Taj Mahal
Tangerine Dream – Rubycon
Harold Budd, Brian Eno – Ambient Two: The Plateaux of Mirror
Klaus Schulze – Mirage
Aphex Twin – Selected Ambient Works Volume 2
Klaus Schulze – Timewind
Tangerine Dream – Phaedra
Steve Reich – Music for 18 Musicians
Mike Oldfield – Tubular Bells
Miles Davis – In a Silent Way
Ashra – New Age of Earth
Global Communication – 76:14
The Orb – The Orb's Adventures Beyond the Ultraworld
Constance Demby – Novus Magnificat
Peter Gabriel – Passion
Reikšmingiausi atlikėjai:
Erik Satie
Edgar Varèse
Brian Eno
Deuter
Robert Rich
Steve Roach
Wally Badarou
Pete Namlook
The Orb
KLF
The Future Sound of London
Aphex Twin
Global Communication
Autechre
Biosphere
Carbon Based Lifeforms
SWOD